Kiribačio ekonomika

Kiribačio ekonomika
Valiuta	Australijos doleris
Prekybos partneriai	PARTA
Statistiniai duomenys
BVP	698 milijonų $ (2013)
BVP augimas	2,9 % (2013)
BVP gyventojui	6 400 $ (2013)
BVP pagal ūkio sektorius	žemės ūkis 24,3%; pramonė 7,9%; paslaugos 67,8% (2010)
Infliacija	0,2% (2007)
Darbo jėga	7 870 (2001)
Užsienio prekyba
Eksporto pajamos	7 066 000 $
Pagrindiniai eksporto partneriai	Japonijos, Malaizijos, Taivano, Didžioji Amerikos, Australija, Belgija, Danija (2006)
Importo pajamos	80 090 000 $
Pagrindiniai importo partneriai	Australija, Fidžis, Japonija, Prancūzija, Naujoji Zelandija, Didžioji Amerikos, Pietų Korėja, Kinija, Tailandas (2006)
Valstybės išlaidos
Tiesioginės įplaukos	55,52 milijonų $ (2010)
Tiesioginės išlaidos	107,1 milijonų $ (2010)
Rezervo fondas	8,37 milijonų $ (2010)

Kiribatis laikoma viena ekonomiškai silpniausių pasaulio valstybių. Šalis gauna paramą iš tarptautinių organizacijų ir kai kurių valstybių (daugiausia iš Didžiosios Britanijos, Japonijos, Australijos, Naujosios Zelandijos, Kinijos). Valstybė pajamų gauna iš žvejybos licencijų (daugiausia išduotų Pietų Korėjai, Japonijai, Taivanui, JAV), turizmo. Piniginės įplaukos iš Kiribačio gyventojų, dirbančių užsienyje (daugiausia Nauru) per metus sudaro apie 5 mln. JAV dolerių. 2004 m. BVP sudarė 79 mln. JAV dolerių, jo dalis 1 gyventojui – 815 JAV dolerių. Užsienio skola 14 mln. JAV dolerių (2002 m.).

Iki 1979 m. Banaboje buvo kasamas fosforitas. 2001 metais pagaminta 12,46 mln. kWh elektros energijos. Kopros gamyba (6741 t, 2001 m.). Vystoma maisto (palmių aliejaus), siuvimo, avalynės, odos, baldų pramonė, dailieji amatai.

Ūkis

Svarbiausia Kiribačio ūkio šaka – bioprodukcinis ūkis. Auginama kokosai (96 000 t, 2002 m.), pandanai, bananai, duonmedžiai, melionai, dioskorčjos. Taravos atole auginami jūros dumbliai (2297 t, 2001 m.). Veisiamos kiaulės (12 000), naminiai paukščiai (450 000, 2002 m.). Fenikso salose kertama mediena. Žvejyba (2001 m. sugauta 32 400 t žuvų, daugiausia tunų). 2003 m. Kiribatį aplankė 4288 užsienio turistai. 2000 m. turizmas atnešė pajamų už 1,7 mln. JAV dolerių. Labiausiai turistų lankomas Taravos atolas ir Kalėdų sala.

Transportas

1999 m. Kiribatyje buvo 670 km automobilių kelių, 5 tarptautiniai oro uostai (didžiausi Bonrikio, Kasidės, Antekanos). Svarbiausi jūrų uostai: Betio, Banaba, Kantonas, Ingliš Harboras. 2002 m. buvo įregistruoti 8 jūrų laivai.

Finansai

Centrinio banko funkcijas atlieka Kiribačio bankas (įkurtas 1984 m., jo būstinė Bairikyje, 23 skyriai, 51 % akcijų priklauso West – pac Banking Corporation of Australia, 49 % – Avyrbei). 2005 veikė Plėtros bankas (įkurtas 1987 m., būstinė Bairikyje, valstybinis, teikia ilgalaikes paskolas žemės ūkiui, žvejybai, pramonei ir paslaugų verslui), 8 užsienio bankų skyriai. Kiribačio oficialus piniginis vienetas – Australijos doleris, lygus 100 centų.

Prekyba

Užsienio prekybos balansas neigiamas. 2002 m. eksportuota prekių už 35 mln., importuota už 83 mln. JAV dolerių. Eksportuojama kopra (sudaro 62 % viso eksporto), kokosai, žuvys ir kiti jūrų produktai, importuojama – maisto produktai, tabakas, tekstilės gaminiai, dviračiai, mašinos ir įrenginiai, degalai. 2002 m. daugiausia eksportuota į Japoniją (75 %), Australiją (8 %), JK (8 %), Filipinus (4 %), Tailandą (4 %), importuota iš Australijos (42 %), Fidžio (27 %), Naujosios Zelandijos (9 %), Japonijos (6 %), JAV (4 %).